“Pillars of Creation” susiformavo šešėliuose

Šaltiniai:
PhysOrg – Pillars of Creation formed in the shadows

Research by astronomers at the Dublin Institute of Advanced Studies suggests that shadows hold the key to how giant star-forming structures like the famous “Pillars of Creation” take shape.

The pillars are dense columns within giant clouds of dust and gas where massive stars form. Several theories have been proposed to explain why the pillars develop around the edge of ionised gas bubbles surrounding young, very hot stars. Using computer models, the Dublin group has found that partially-shadowed clumps of gas tend to creep towards darker areas, causing pile-ups behind dense knots of gas and dust that screen the intense ultraviolet light emitted by the stars.

The team, led by Dr Andrew Lim, found that the configuration of clumps of gas had to be favourable for the pillars to form. Some age estimates put the Eagle Nebula pillars at no more than 100 000 years old, and models show that the shadow from a single clump would not attain the density to form a pillar in that relatively short timescale.

Naujas Hubble tyrimas palaiko CDM teoriją

Šaltiniai:
Universe Today – New Hubble Survey Supports Cold Dark Matter in Early Universe

CDM – Cold Dark Matter – šalta tamsioji medžiaga

Naujas tyrimas atskleidžia kaip masyviausios galaktikos formavosi ankstyvoje Visatoje, o jo rezultatai palaiko teoriją, sakančia, kad CDM vaidino didelį vaidmenį. Mokslininkų iš šešių šalių komanda naudojosi NICMOS prietaisu Hubble teleskope, atlikdama iki šiol nuodugniausią tokio tipo tyrimą infraraudonajame diapazone. Pirminiai rezultatai rodo, kad masyviausios galaktikos (maždaug 10 kartų masyvesnės už Paukščių Taką) dalyvavo dideliame kiekyje galaktikų susijungimų ir sąveikų, kai Visata 2-3 mlrd. metų amžiaus.

“Atradimai palaiko kertinį teiginį dominuojančiame Visatos modelyje – CDM,” sakė vienas mokslininkų, “taigi jie atskleidžia ne tik kaip masyviausios galaktikos formuojasi, bet taip pat kad šis modelis, išvystytas aprašyti Visatai remiantis stabimu galaktikų pasiskirstymu, galioja galaktikų formavimuisi.”

CDM teorija – Didžiojo sprogimo teorijos šaka, įtraukianti teiginį, kad didžioji materijos dalis Visatoje susideda iš tamsiosios materijos, kurios dalelės yra lėtos, todėl šaltos.

Sesija

Jau kurį laiką tęsiasi egzaminų sesija, prieš tai buvo pasiruošimas jai, todėl kol kas pranešimų nenumatoma.

Paslaptingas medžiagos telkinys ankstyvojoje Visatoje

Šaltiniai:
EurekAlert.com – Mysterious space blob discovered at cosmic dawn
SkyAndTelescope.com – Introducing “Himiko,” the Primordial Blob

Naudodamiesi daugelio teleskopų duomenimis, astronomai atrado paslaptingą milžinišką objektą, egzistavusį Visatai esant tik 800 mln. metų amžiaus. Tokie objektai vadinami Laimano alfa telkiniais; tai didžiuliai dujų telkiniai, vėliau galintys formuoti galaktikas. Šis pavadintas Himiko.

Todėl, kad tai yra vienas tolimiausių kadanors atrastų obejktų, jo blausumas neleidžia tyrėjams suprasti jo fizinės prigimties. Tai gali būti supermasyvios juodosios skylės jonizuotos dujos, senovinė galaktika su didele dujų akrecija, dviejų jaunų galaktikų susidūrimas, intensyvios žvaigždėdaros keliamas “vėjas” arba viena milžiniška galaktika, kurios masė yra maždaug 40 mlrd. Saulės masių.

Komanda visų pirma identifikavo Himiko tarp 207 tolimųjų galaktikų, matomų regimojoje šviesoje, Banginio žvaigždyne. Tada buvo atlikti spektroskopiniai stebėjimai. Himiko buvo neįprastai ryškus ir didelis objektas, kaip tolima galaktika. Buvo dvejojama, ar skirti dėmesio šiam objektui, nes buvo manyta, kad tai tėra artimesnis persiklojantis objektas, tačiau stebėjimai vis dėlto buvo atlikti ir charakteringi vandenilio pėdsakai nurodė amžių – 12,9 mlrd. metų.

Hubble atranda didžiausią neįprastų baltųjų nykštukių santalką

Šaltinis – EurekAlert.com – Largest collection of anomalous white dwarfs observed in new Hubble images

Hubble kosminis teleskopas stebėjo 24 neįprastas žvaigždes, 18 iš kurių – naujai atrastos. Jos – baltosios nykštukės, dažnai sutinkamos, tačiau šios keistos tuo, kad sudarytos iš helio, o ne iš įprastų anglies ir deguonies. Tai pirma didelė helio branduolių baltųjų nykštukių grupė, stebėta kamuoliniame žvaigždžių spiečiuje.

Tyrimas, publikuotas “Astrophysical journal”, teigia, kad šios baltosios nykštukės yra tokios, nes jų orbitos buvo neįprastos dėl gretimų žvaigždžių. Manoma, kad žvaigždė, pasiekusi helio branduolio baltosios nykštukės stadiją, turėjo turėti artimą kompanjonę. Pirmąjai žvaigždei išsiplėtus ir tapus raudonąją milžine, išoriniai sluoksniai buvo pritraukti kompanjonės, todėl nebuvo įmanoma sudeginti helio iki anglies ir deguonies.

Vieas rezultatas išlieka paslaptimi – nepaisant didelio Hubble’o jautrumo, mažiausiai ryškios nykštukės nestebimos dėl nežinomų priežasčių.

Nuotraukos

Gama žybsnis muša nuotolio rekordus

Šaltinis – EurekAlert.com – New gamma-ray burst smashes cosmic distance record

NASA Swift palydovas ir tarpatutinė astronomų komanda atrado gama žybsnį (GRB – gamma ray burst) žvaigždės, mirusios Visatai esant tik 630 mln. metų amžiaus, mažiau nei 5% procentams jos dabartinio amžiaus. Įvykis, pavadintas GRB 090423, yra tolimiausias kada nors stebėtas kosminis sprogimas.

Gama žybsniai yra šviesingiausi Visatos sprogimai. Dauguma jų nutinka, kai masyvios žvaigždės nebetenka branduolinio kuro, jų branduoliai kolapsuoja į juodąją skylę ar neutroninę žvaigždę, o dujų čiurkšlės išsiveržia į aplinkinę erdvę, atsimušdami į anksčiau išsiveržusias dujas, jas įkaitina, o tai pasireiškia plataus spektro emisija.

Galilėjaus nacionaliniame teleskope, La Palmoje, Kanarų salose, astronomai nustatė, kad šios emisijos raudonasis poslinkis yra 8,2. Faktas buvo patvirtintas ir kitų stebėtojų. Tai reiškia, kad sprogimas vyko už 13,035 milijardo šviesmečių.

MESSENGER atranda didelį kraterį Merkurijuje

Šaltinis – EurekAlert.com – MESSENGER discovers an unusual impact basin on Mercury

Didelis krateris buvo atrastas MESSENGER erdvėlaivio darytoje nuotraukoje antrojo priartėjimo prie Merkurijaus metu 2008 metų spalį. Krateris yra daugiau nei 700 km skersmens. Jis pavadintas Rembranto (Rembrandt) vardu.

Dideli krateriai yra svarbūs paviršiaus elementai, atsirandantys susiduriant asteroidui su planeta. Rembranto krateris susidarė prieš 3,9 mln. metų, didelio intensyvumo bombardavimo periodo pabaigoje, t.y., jaunesnis nei dauguma kitų kraterių Merkurijuje.

Rembranto krateris yra vienintelis žinomas Merkurijuje krateris, kuris nebuvo užpildytas uolienomis. Kitas ypatingas jo aspektas yra tektoninio formavimosi raštai, deformavę vulkanines tėkmes, esančias centrinėje dalyje – paviršiaus elementus, atsiradusius tektoniškai.

Galaktikos Rentgeno spindulių fonas

Šaltinis – Astronomy.com – Resolving a galactic mystery

Ypač gili Chandra Rentgeno spindulių kosminės observatorijos artimos Galaktikos centrui srities nuotrauka atskleidė seną paslaptį apie Rentgeno spindulių foną ties galaktikos plokštuma. Fonas tirtame regione buvo sukeltas šimtų taškinių Rentgeno spindulių šaltinių.

Tyrimas truko 12 dienų. Plote, atitinkančiame 3% Mėnulio danguje užimamo ploto, buvo rasti 473 objektai, o iš to seka išvada, kad yra milojonai tokių objektų.

Daugiau nei 80% fono šaltinių buvo išskirti kaip individualūs šaltiniai. Manoma, kad tai daugiausiai baltosios nykštukės, siurbiančios medžiagą iš kaimyninių žvaigždžių, ir magnetiškai aktyvesnės dvigubos žvaigždės. Šie objektai nėra susiję su didelio mąsto struktūromis, esančiomis prie kosminės observatorijos Spitzer darytos nuotraukos centro (žr. nuorodą).

Paveikslėlis iš Chandra tinklapio

Kitas straipsnis ir video.

Jautrūs jutikliai registruos Didžiojo sprogimo pėdsakus

Šaltinis – EurekAlert.com – NIST super-sensors to measure ’signature’ of inflationary universe

Jutikliai ieškos smulkių kosminio mikrobangų fono (CMB – cosmic microwave background) pokyčių, sukeltų gravitacinių bangų Visatos atsiradimo metu. Manoma, kad tokios bangos paliko smulkių, bet unikalių pėdsakų CMB elektrinio lauko kryptyje (B-mode polarization). Gravitacinės bangos, iki šiol nepatikrinamos matavimais, šiomis dienomis gali būti išmatuotos naudojant pakankamai jautrią įrangą.

Atrastos šios bangos būtų iki šiol geriausias infliacijos teorijos įrodymas.

Duomenys taip pat suteiktų mokslininkams galimybę peržvelgti tam tikrus stygų teorijos modelius.

Didžiausias radioteleskopas stebi aktyvias Fermi galaktikas

Šaltinis – Astronomy.com – Continent-sized radio telescope takes close-ups of Fermi active galaxies

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi didžiausiu pasaulyje radioteleskopu, pažvelgė giliai į šviesiausias galaktikas, kurias NASA Fermi Gama spindulių kosminis teleskopas (NASA Fermi Gamma-ray Space Telescope) gali įžvelgti. Tyrimas sustiprina ryšį tarp aktyviosios galaktikos gama spindulių emisijų ir jos galingų radiobangas skleidžiančių medžiagos čiurkšlių.

“Dabar tikrai žinome, kad greičiausios, kompaktiškiausios čiurkšlės, matomos radioteleskopais, yra tos, kurios skleidžia didžiausią energiją turinčias elektromagnetines bangas,” sakė Jurijus Kovaliovas, Makso Planko Radioastronomijos instituto komandos narys Bonn mieste, Vokietijoje.

VLBA teleskopo (Very Large Baseline Array) duomenys rodo, kad kuo didesnis radiobangas skleidžiančios čiurkšlės Doplerio poslinkis, tuo labiau tikėtina, kad Fermi teleskopas nustatė, kad tai yra kintamas gama spindulių šaltinis. Dar be to, daug tokių objektų intensyviai skleidžia radijo bangas tuo pat metu.